Aš - amžinasis niekas
niekam neįdomus ir nereikalingas
susikaupęs, apsikaupęs, amžinai kaupiantis
tuo pačiu savo nuolat rūdyjančiu ir bunkančiu,
niekada negaląstu kauptuku.
Niekas, kauptukas ir aš
ir amžina, ir nereikšminga,
bet viską pasakanti lygybė
tarp šių trijų netikėtai susidraugavusių
sakinio, o gal būt kalbos dalių.
Aš - niekas kaupiu kauptukus.
Nors ir nieko jais nekaupiu,
bet jau turiu jų sukaupęs tikrai nemažai.
Ach, tie mano nuostabieji nieko kauptukai!
Nors aš jų stoviu ir nesirūpinu,
bet dabar tai jau tikrai labai daug nieko jais turiu prikaupęs,
o jie kaupia gerai ir greitai,
tik labai gaila,
kad pastaruoju metu
jie vis dažniau tai daro savarankiškai,
be mano pagalbos, neklaužados!
Ką gi, teks kastis link visko kastuvų.