padovanok man mama vėžlį
kaip aš tik ne tokį patį

jis turi būti su dviem šarvais kuriuos ir aš turiu
vieną ant nugaros
kitą stipresnį
ant krūtinės

jis turi būti lėtai greitas
vienu žodžiu gyvas
kaip ir aš

aš su juo padraugausiu
o paskui gyvą išvirsiu
po to tris kartus suvalgysiu
ir suvalgysiu vėl
tas vėžlio šikimas valgymas tęsis 7 savaites

kam aš tai darysiu
paklauskit mano tėvo šliužio
pati esi sraigė todėl turėtum tai suprasti

padovanok man mama vėžlį
ištrauktą iš terariumo
geriau aišku būtų laukinį
bet aš nors ir koks "geras" žvejas bebūčiau
bijau
kad tikimybių teorija nulems
jog ant meškerės jis taip ir neužkibs

terariumo mums nereiks
visas mūsų butas
kaip didelis vėžlių terariumas
jis šliaužios
ropinės
ir niekaip nesiduos pagaunamas
nes aš kad ir kiek besitreniruočiau netapsiu greitesnis už Achilą

vėžliui gali pasisekti išvengti
išvengti puodo
jeigu pasinaudos mano namų betvarke
ir savo bei mano flegmatiškumu
cholerišku flegmatiškumu
ir širdim
kurią
deja deja
turiu ir aš
kad ir kiek kartų būčiau teigęs priešingai
ją turi ir mano gaspadorius Jis

mama 26 - ojo gimtadienio proga padovanojo man vėžlį
ačiū Tau Mama

vėžlys buvo dar daug mažesnis už mano delną
galėjo jame net pasiklysti
todėl virti jį man pasirodė beprasmiška
jis tik vaikščiojo ant puotos stalo ir vartė ten pastatytus puodus
likerio bonkas ir alų
išversdavo ir viską išpildavo
suvalgydavo viską
ką aš būčiau valgęs męnesį
jis surijo per vieną kartą

ir kai jau man kilo mintis apie virimus ir puodą
jis jau buvo aplenkęs ne tik kad puodo dydį
jis aplenkė net ir durų staktų dydį
ir dabar taip keistai į mane žiūri

"koks jis apgailėtinas ir kvailas"
įsivaizduokit!
o aš dar norėjau jį valgyti!

šiuo momenu jis ne tik, kad neduoda man iš namų išeit
jis bando mane suėst!
jau suvalgė visus mano šaukštus
šakutes
puodus ir grąžtus
plaktukai irgi pas jį labai giliai skrandyje
kurį aš dabar vadinu juodąja skyle
jos labai bijau ir ji dar šnopuoja man į nugarą
ačiū tau mama

graži pabaiga
juk būna kartais kad ir gražiai pasitaiko

mama man 26 gimtadienio proga padovanojo vėžlį
labai mažą
kuris rodos ir pasiklysti galėtų
mano plačiame delne
jis visą laiką tupi
ir niekad nejuda
kartais dar ir savo galvelę parodo
bet labai trumpam
jis kad ir koks lėtas bebūtų
sugeba tą galvelę taip staigiai įtraukti
kad aš net jos nufotografuoti nesuspėju
ištraukia ją lėtai
lyg baimindamasis manojo objektyvo
bet vos tik ją  pilnai iškišęs
akimirksniu ją susigrąžina į savo kiautuotą dėžutę

jis jau šiek tiek ūgtelėjo
dažnai maitinamas musėm ir sliekais
gal būt valgytų ir duoną
bet jos neduodu
nenoriu
kad ją iš manęs atimtų
ir pasikartotų
pirmoji
nemalonioji pabaiga
arba galėtų būti ir dar blogiau
jis gali atimti iš mamęs profesiją
dažus ir drobes bei teptukus
taipogi paletę ir etiudininką
ir aplenkti mane ir nustumti į antrą planą
kas man tolygu mirčiai