Poezija / proza
Kiekviena diena
Dega po truputį
Lyg žvakė
Stipri ranka
Gniaužia kažką
Viduj
Kol užmerktoj vietoj
Nelieka akies
Ir rando nė žymės
Kiekviena diena
Nors truputį dega.
---
Stovi šešėlis
Stipriai įsispyręs
Į žemę
Aš ieškau
Kelio
Kuriuo teka
Upė arba kuriuo
Važiavau gimti
Medžiai gieda iš
Paukščių išmoktas
Giesmes
Aš verkiu nes
Ašara tokia labai
Graži.
---
Bėga vaikas
Tarsi vaikas
Išbėga lyg
Iš krano
Sniegą įdėjau
Į šaldytuvą aš
Keikiuosi lyg
kalinys su randu
Ir vėl bijau
Keikiuosi o
burna tarsi kaukolės
Keikiuosi
---
Vaikštau sielos koridoriu
Žiūriu viršuje
Dangus mėlynas
Ir permatomas
O ant grindų
Guliu aš aš labas
Aš jaučiu - grindys
Šaltos grindys
Jaučia aš gyvas.
Kaip mėnulis
Pakėlęs nakties
Tamsą nuo lapo
Nuo kelio nuo
Žemės
Upė tamsi
Kaip kas?
Žuvys žydi
Sidabru
---
Van Gogas vardas
Tapytojo iš Olandijos
Van Gogas savižudis
Kuris nusišovė su žodžiu
Šautuvas iš kulkos
Kuri čia žodis todėl
Nekulka
---
Šviesa
Palaidota žemėje
Mergaitė šipsosi
Tarsi aš
Pamatęs save
Veidrody
Piešiu ne
Skaitau žodi
Tarsi žuvi
Žvejoju
Kadangi esu žvejys
Nuskendusiam
Ežere paspringęs
Žodžiu su dviem
Galais.
---
Akis aaaakis
Kaip kaaaaiiip
Arklys ėda žolė
Kaip kaaaiiip
Ir pažiūrėjęs
Pro langą
Nusižvengia
Lėktuvas skrisdamas
Atrodo lengvas
Arklys juokėsi
iš nesakysiu
Ko iš savo
Savižudybės
Ihaha Ihaha
---
Sergu
nes
Sveiki jie O
tau reikia
Šviesos ant tavo
Kūno ir šešėlio
ant kamieno žmogau
Jei nenori Vistiek
Žmogau ir paskutinis
Teisingas braškės skonis
Man burnoje O.O.O
---
Leika reikalinga
Kažkaip subėga
Į šaltą akmenį
Kur yra šaltas nemirtingumas
Gal atsiprašys diena
Skrenda pasitrauk
Akmuo visa žemė
Sudreba nuo smūgio
Akmenys virškina dienas
Savo viduriuose