(tai ne propaganda, tai tik Menotyrininko išpažintis)
(homoseksualisto atsakymas į žurnalisto klausimą)
Homoseksualistai teigia, kad „homoseksualizmas – neužkrečiamas“. Homofobai prieštarauja ir sako, jog tai plinta kaip epidemija. Kokiu – oraliniu, analiniu ar mentaliniu būdais – atskirų studijų ir tyrimų reikalas.
Pats kaip menotyrininkas palaikau homofobų poziciją, nes tikiu mentaliniais aptariamo reiškinio plėtros metodais. Kliaujuosi sava patirtimi – būdamas menotyriniu homofobu virtau menotyriniu homoseksualistu (nors tuo pačiu vis tiek išlikau homofobu)...
Šią graudžią ir pamokančią istoriją dabar jums ir papasakosiu.
Menas – integrali mūsų gyvenimo dalis – yra kupinas homoseksualizmo. (Ne paslaptis, jog paprasti žmonės yra įsitikinę, jog kiekvienas menininkas yra iškrypėlis arba bent jau alkoholikas, daltonikas ir šizofrenikas). Menas tiesiog užkoduotas homoseksualizmu. Kaip? Paprastai. Elementaru, kad žiūrovą (statistinį stebėtoją ar menotyrininką – nesvarbu) ir meno kūrinį sieja meilės ryšys. Sprendžiame pagal tai „patinka ar nepatinka“ konkretus paveikslas, vaza, monumentas. Neapsimeskime! Viskas prasideda nuo aistros. Tik tada seka analizė, įsijungia blaivus mąstantis protas. Tad tarp žiūrovo ir kūrinio slypi tai, kas jungia du įsimylėjėlius. Meilė – jeigu dar kam nors neaišku! Meilė menui – ta pati aistra kaip ir meilė bet kuriam kitam meilės objektui.
Mane patį kaip menotyrininką ir žiūrovą traukia prie ekspresionizmo (nenuostabu – juk ten ir yra daugiausia aistros bei ekspresijos). Dievinu Pechsteiną ir Noldę, Kirchnerį ir Schmidt-Rottluffą. Nesipurtau ir nuo neoekspresionizmo. Simpatizuoju Kieferiui ir Salome. Aistringiausiai myliu lietuviškąjį neoekspresionizmą. Svaigstu nuo Kampo ir Vaitkūno. Negaliu gyventi be jų tapybos. Kiekvieną dieną ir naktį galvoju tik apie ekspresionizmą. Mano lūpos nuolat šnabžda: „Ekspresionizme... Neoekspresionizme... Aš myliu jus...“.
Ir tik dabar įsisąmoninau, jog tikras ekspresionizmas – vyriška tapyba (esu dar ir seksistas). Todėl aš esu homoseksualių pažiūrų...
Sakykite man ką norite, tačiau įsitikinęs, kad moteriškas ekspresionizmas ne toks stiprus ir gaivalingas (gal dar esu ir mazochistas?). Vyriškas ekspresionizmas yra aistringesnis ir juslingesnis... Ach... Vyriškas ekspresionizmas yra energingesnis... Ach, visi tiek nutekėjimai ir potėpiai... Tapybiniai kirčiai glamonėja mano akis, šiurpuliai laksto per mano kūną... Ach... Tai meilė, virstanti aistra... Degu karštų karčiausia meile ekspresionizmui ir neoekspresionizmui...
Susivokiau, prisipažinau ir man tapo lengviau... Ach, myliu neoekspresionizmą.... Jis toks jaunas, aistringas ir žavus...
p.s. Laisvas pažiūras propaguoju tik mene, gyvenime ir toliau stengiuosi būti netolerantiškas...