Poezija / proza
nauja: Aš ne poetas 2
nauja: mano šuo...
nauja: Reportažas
nauja: Pasivaikščiojimas I su 7 švabais
nauja: Pasivaikščiojimas II (Aliejai – Šiluva)
nauja: savikritika
nauja: darbo kambarys
Mirę dailininkai...
Tavęs nemačiau...
Aš su jogom jodinėjau...
Slaptas receptas iš grimuaro
Chranibalų repas
Vilniaus pasaka apie vyriškus reikalus arba kultūrinis palikimas
Situacija 2005
Mano pozicija
Pankų tankos
Vairuotojas turi būt geras
Tapytojo darbas...
Aš ne poetas...
Aš ne poetas 2 Aš ne poetas. nemoku rašyti eilėraščio.... bet apie tai jau sakiau du nuliai šeštų sausio antrą na nebent jeigu plaučiau grindis arba eičiau kažkur, bele kaip... tada galgi? bet ne... man labiausiai todėl patinka maži mažų poetų susiėjimai kaip keleiviai susėda ir skaito poetės ilgai geria kavą iš puodų garai kamuoliais tiktai kyla lauke jau žiema inkiliukas prie sienos prikaltas jį apšiltint reikėtų apkutoti stikline vata ir viela apvyniot folgazolu tada jei jau taip tai už upės pas draugą ir vyno išgerti reikėtų 2008 m. sausis 4 d. mano šuo –buldogas bulvianosis smaližius, miegalius, bezdalius kompanijos siela - dabar šalia sėdi šviesių kelnių siaubas ištikimiausias kviestinių pietų draugas o dokumentuose „prosto“ Hana Hana - Žvaigždžių lietus. 2008 m. sausis 4 d. Reportažas Pirmoje dienos pusėje su tamsa arba ne į darbą ateina profesoriai jų paltai ilgi arba ne dar striukės žvejybai pritaikytos žalios - maskuotos profesorių kvapas, tai brendis taurus kartais vynas brandus arba ne alus... jie visi darbe skaito „Vakaro žinias“ jie visi su ūsais 2008 m. sausis 4 d. Pasivaikščiojimas I su 7 švabais velkuosi per miestą kaip švabas aštuntas gale nematomą maišą nešu rankoje ietis... išsipustęs juodais kailiniais karakulio kepurė gili ant akių nematau bet girdžiu šunęs loja aplinkui piktai ir taikosi kibti į kinkas o kelnių plačių kliošus - į skutus pasikeisdami taršo... Frančo Gojos paveikslų baubai man moja viršum galvos iš lėto aukštai ventiliatoriai sukasi sau palubėj vaikydami bimbalus didelius kiekiais didžiuliais lėtai kaip ližės dėliojas gatve mano kojos žąsinės plėvelėm tarp pirštų baltų ir raukšlėtų šaltų į balą dabar sau maknoja galvos nebėra kailinė kepurė - kaltūnas tiktai ietės kotas tvirtai į priekį parodo man kelią 2007 03 09 Pasivaikščiojimas II (Aliejai – Šiluva) Rugpjūčio 15 dieną 15 valandą eidamas kambariu ten ir pirmyn ir atgal Marijos litaniją tyliai po nosim bambėjau. Staiga supratau sulindęs į molį ruginiam lauke lig ausų kartu su žemaitišku Mykolu tokiu barzdotu draugu, jis nuo Sedos. Šlepsėdami liūnais vieni basi su batais ant sprando pravėrę perkreipę snukius traukėm giesmę kiek buvo jėgos prieš akis iš rugių ėmė lysti visokie dievukai. Izidorius Šventas sėjėjų globėjas išgėręs degtinės patenkintas rodė į kelią ranka ir laimino lygtai atrodo į barzdą pats sau, kad nieks negirdėtų Ir Rokas Šventasis medinis jo šuo lakstydamas ratais aplinkui už nugaros mums kėlė Glorijos dulkes. Marija su Ona Agota, Antanas, ir dar Florijonas su ugniagesiais šalmuotais, mediniais šalmais apsupę žiūrėjo į mus ar pro mus nuo stulpų ...rugiuose nesuprasi jau kaupiasi, temsta dangus žada lietų Tada jau iš mūsų gerklių kaip bačkų be dugnų vanduo vietoj raidžių prapliupo žolynai laukų su trenksmu tiktai byra miežiniai, rugiai, žiemkenčiai, kankorėžiai, gilės, linai paskui ajerai, žabarai, ir spaliai, kur šventojo Roko Brisius kadaise gulėjo pro jį čežėdami tyliai pažiro lyg žvirbliai laukų... maldaknygės puslapiai verčias arbūzinėm galvom - Arčimboldo paveikslais be rėmų tiktai taip ir likom ruginiam lauke palei Šiluvą ligi ausų sulindę į molį giedoti. 2007 08 15 savikritika aš blogai grojau gitara per poezijos vakarą smaksojau juodai susirietęs baltojoj kėdėj... visą laiką bijojau užmiršti tekstus akordus pagauti „gaidžius“ raudonus raudonai raudonuot (ant pachmielo) fone baltam. va spokso žiūrovų būrys nuobodžiaujančios damos žavingai sunėrę rankas o aš visai nepakaltinamai muistaus sukiojuosi savo kėdėj ten gražuolė viena žaviai šypsosi šikniui kažko kažkokiam o gal man ten? šauniam gitaristui? Paskui jau sutemus gilai po pusiaunakčio zysiu ilgai palindęs po lova bandysiu išlygint su meile voluosiu ir guosiu paglamžytą savo portretą 2006 m. rugsėjis 22 d. darbo kambarys darbo kambaryje viršila teisingai smogė į kepalą jam. už savižal1, raukšlę galvoj, už bandymą kartis, už ginkluotas akis už ėjimą iš proto už nėjimą į Maximą už visokias slaptingas mintis ir viltis ir laikymą nelegalios informacijos vis toj raukšlėtoj galvoj O kur dar keliautojo užrašai?! laiko mašinos kūrimas? kūrybinė krizė? ir paieškos kelio? iš kelio į pasmakrę smogė smagiai sau praporščikas - viršila kokio 115 kilų svorio galiūnas atbūgnijo inkstus su išmanymu reikalo oi švininiais sandalais sunkiais ilgainiui jis nuvargo žmogus ne plieninis nuėjo kavutės išgerti į barą TV su žmona pašnekėt mobiliu kaip visi... paglostyti mylimą šunį tabokos sušniaukšt geras maukas degtinės... o tas kitas tuomet gavęs laiko gražaus kūrė planą toliau sudėtingą ir painų labirintą - rebusą, bet paprastą jei tik gali iš viršaus kaip pro durų akutę pažvelgti slaptai į save Mirę dailininkai amžinai stovi prie savo molbertų. Jie tapo paveikslus, kabančius mūsų bute sulytus palėpėj muziejų saugykloje fonde dizaino salone ar pleškančius pečiuj linksmai... amžinai... stovi prieš portretus peizažus natiurmortus ofortus... tuo pat metu ir daugely vietų iš karto paklaikę karščiuojančiais potėpiais tepa nematoma dažą teptukais mojuoja niuniuoja ir stovi kas diena kas nakt priešais savo paveikslus priešais mus. amžinai.... 2006 m. kovas 28 d. Tavęs nemačiau jau septynias dienas. žinau - nematysiu dar ir aštuntą. jos ilgos labai, tos dienos, kaip smilgos... smilgas galima skinti ir pint į juostelę... vaikystėje visos mergaitės tą darė... ir žino jei smilgų daugiau ... savaime storesnė pinasi juosta jei dar – tada jau smilginė virvė; spalva patamsėja ji raitos ir traška tarytum gyva tarp mirgančių pirštų... su tokia kaip kasa ji gyva ir kietai suveržta susijuosęs einu pažvejot su draugu. 2006 m. gegužė 21 d. Aš su jogom jodinėjau... Aš su jogais joginėjau pirmadienį visokias pozas išdarinėjau antradienį pranajama - deimantinė sutra spiegdamas kaip dr. Skumbrijevičius pasinėriau į kūdrą šudra zen‘o pratybos ir tuštumos akcija stebuklai, Cage atrakcija lingvistinis metodas ir broliai ašrame be sustojimo kūrena smilkalus nirvana dvasingumo pamoka... O šiandien, troleibuse mane pagavo kontrolierė. Be bilieto. Slaptas receptas iš grimuaro (berods Raimundo Lalo) pacukas, šūdai komisaro ūsai šėtono uodega trys maukai spirito šamo galva, agurkas krapai Viską sumaišyti. Gerti prieš miegą. Chranibalų repas skvernais plevėsuodamas į tašką aš bėgu nepalikdamas pėdų ant sniego nieko nebelaukdamas kišenėj su „kapeikom“ įžengiu į menę tą, kur boba sekėja ten Igorius apvirtęs guli ji turi ta kuri prižiūri ir savo rankoj visą tašką... - Na tai ipilk! Aš su „telniaška“!!! Vilniaus pasaka apie vyriškus reikalus arba kultūrinis palikimas pragulivalsia prospektam berniukas. Tada. jį caras pastebėjęs pašaukė prie lango: - čjich budeš, kamu izvolite tarnauti? liubezneijšyj... - ničjich. O mano vardas Muchas gal teiktumėtės figu paragauti, mon sir? - blagodarių. caras paragavo. Ir nuo to laiko nikogda jau nebekišo nosies on pro langą... Situacija 2005 Aš. Besigalynėdamas su profesoriais neprakutau, pasilpau, praplikau, nukvakau. Akis pražiūrėjau prasimušiau galvą pravalgiau tėvo algą. Žinių yra. O „Kas daryti?“ V. Gercenas Mano pozicija kaip koks šamanas aš į medį aukštą įsilipęs į drevę įsiropštęs, įsiritęs į pačią uokso gelmę... taip pasitursinęs tupiu, buvoju kaip tranas koks dūmas dūmoju sau ir nykštį šnervėn įsivaręs kažką atidžiai gromuluoju mintis mintiju spendžiu minklę vynioju apie pirštą pats vienas kikenu ir nosį rodau ir špygomis badau bubiais apmėtau pro šalį tekantį lėtai kaip upė savo gyvenimą Pankų tankos mano draugai pankai jie neskaito Tibeto tankų jie nemėgsta tankų, patrankų jie negarbina Lietuvos banko jiems nespaudžia prezidentai rankų ir bažnyčioje jie nesilanko o kai akcijos mieste nublanko pamačiau aš juos einant pro langą Vairuotojas turi būt geras Skiriu nežinomam žilam Korsikos autobuso vairuotojui,
važinėjamčiam maršrutu Ažaksio – Porto. (Ajjacio – Portu) 2005 08 Autobuso šoferis turi būt geras... autobuso, vežančio mus per kalnus... vingiuojantys posūkiai, pragarmės staigiai išnyra iš dulkių kiaulių būriai... panku mašinos pypsėdamos užima kelią, o po akimirkos vėl... - įkyrūs tranzuotojai. Vairuotojas turi būt geras... už nugaros jam įsitaisius vienuolė, o gal šiaip – sveikuolė: smalsiai gręžiojas aplinkui ir viska filmuoja fiksuoja arabai rimti per karštį su kelnėm ilgom... vaizduojantys miegančius... prancūzų virėjai, kažkokios mergaitės krizena, ir aš... susitraukęs prie lango kuičiuosi terboj: kur pasas? , o bilietas laivo?... Vairuotojas, vežantis taborą turi būt geras. Kaip laiškanešys su žinia, kurios namuose visi laukia. 2006 m. sausis 2 d. Tapytojo darbas – ne darbas, o šokis. be kardo. Kažkoks užkalbėjimas, trypiant kablukais po aslą. Visam susivėlus pakilti vidurnaktį ir skubiai kažką vapaliot, be žado žadėti palindus po lova trintuko... Tapytojo darbas, tai miegas - lig priešpiečių, po to metus kavą dundėti laiptais į viršų į dirbtuvę. pietus užmiršti, čepsėti suskilusiom lūpom lakstyt pirmyn ir atgal... paskui pasimeldus tapyti... 2006 m. sausis 4 d Aš ne poetas. nemoku rašyti eilėraščio negaliu į eilę lygiai sudėti tų utarkų žodžių... man raidės, kaip mintys jos verčiasi viena per kitą ir pešas... runos – lyg strėlės grasina, o kitos rėkia plačiai atvėrusios burnas be garso maldauja ir žiūri. Aš atitraukiu plunksnakotį. 2006 m. sausis 2 d.